Pažintis su Rūta Čepulyte: „Iššūkiai yra mano variklis“



„Iššūkiai yra mano variklis“, - prisipažįsta Rūta Čepulytė. Negali nesutikti – gyvenusi keliose Europos šalyse, dabar namais pavertusi Londoną, Rūta bando įnešti inovacijų į gilias tradicijas puoselėjančią juvelyrikos industriją. Prabangūs ir skandinavišku minimalizmu žavintys dirbiniai, besislepiantys po Praba750 prekės ženklu, puikiai kontrastuoja su veiklia šios moters asmenybe.

Nenustygsti vietoje – gyvenai Danijoje, Vokietijoje, dabar esi apsistojusi Londone. Kas lemia tokią gyvenamosios vietos kaitą?

Turbūt mano asmenybės ypatumai – negaliu užsisėdėti vienoje vietoje ilgiau ir esu nuolatos apimta jausmo, kad nepakankamai darau ir man reikia visur lėkti, viską pamatyti, suprasti ir išmokti. Kai esu kokioje nors vietoje, valstybėje ar mieste, pajutusi, kad iš jos išspaudžiau maksimumą, pradedu jaustis kalta. Man norisi judėti toliau, ieškoti naujų galimybių.

Taigi, Londonas nebus paskutinė stotelė?

Tikrai ne. Nežinau, ką tai reiškia, bet, kaip sakiau, niekaip negaliu užsisėdėti vienoje vietoje – visur matau patrauklias ir neįgyvendintas galimybes. Aš labai greitai persigalvoju, greitai persikraustau. Londonas yra sudėtingas miestas, čia nėra jokio stabilumo. Danijoje ir Vokietijoje stabilumo taip pat nebūdavo, tačiau ten ilgai dirbant kažkokį darbą paprasčiausiai susiformuodavo rutina, ir ji man nusibosdavo. O štai Londone, nors čia gyvenu jau du metus, rutina dar nenusibodo, nes čia viskas nuolat keičiasi. Vis dar neperpratau šios sostinės.


Kas, tavo manymu, daro Londoną sudėtingu miestu?

Man visuomet reikia vizualiai perprasti visuomenės architektūrą ir kur yra jos centrai. Tarkime, Lietuvoje viskas labai aišku – yra tam tikros asmenybės, kurios kažką veikia: turi verslus, užsiima kūryba ar panašiai, ir apie jas rašo žiniasklaida, tas asmenybes supa specifinis žmonių ratas. Todėl yra ganėtinai paprasta susikurti kažkokį planą, verslo idėją, projektą ir sugalvoti, kaip jį implementuoti, kad patektum tarp tų asmenybių. O Londone nėra jokių centrų ar taisyklių, neišeina sukurti recepto, reikia tiesiog bandyti, o suklydus vėl taikytis prie situacijos, nes Londono dinamika yra be proto greita.

Šitas miestas yra tarsi gyvas organizmas, kuris nuolat keičia savo formą, o tokio įspūdžio nesu susidariusi apie jokį kitą miestą. Todėl Londonas yra sudėtingas ir mano asmenybei sunku prie jo prisitaikyti – nesvarbu, ką tu esi nuveikęs, bet kai atvyksti į Londoną, tampi nuliu. Kita vertus, nenorėčiau gyventi ten, kur jau esu viską pasiekusi – tuomet ne tik nebėra progreso, bet ir prasideda degradavimas. Todėl man patinka Londonas – jaučiu spaudimą nuolat augti ir tobulėti.

Neseniai įkūrėte naują startuolį – Praba750. Kodėl pasirinkai būtent juvelyrikos sritį?

Kai galvojau apie naują projektą, man apskritai nebuvo svarbu, kokią sritį rinktis. Tai ne pirmas ir ne paskutinis mano verslas – man patinka gilintis ir perprasti pačias įvairiausias industrijas. Tai visada yra iššūkis, o iššūkiai ir yra mano variklis.

Svarstant, kurią sritį rinktis, buvo svarbūs keli aspektai. Visų pirma, norėjau rasti nišinę rinką, į kurią būtų sunku įlįsti, bet kuri mane vežtų. Ir tada ją supurtyti – įnešti inovacijų, apversti aukštyn kojomis. Ir kad galiausiai ta verslo idėja turėtų naudos visuomenei. O juvelyrikos gamyba tikrai nėra lengva, be to, sunku įeiti į rinką.


Dabar vis daugėja naujų, nematytų dizainerių ir parduotuvių, siūlančių juvelyrinius dirbinius. Kuo Praba750 išsiskiria iš kitų, kokia jos koncepcija?

Savo dirbinius gaminame pirkdami vadinamąjį aukso laužą, perperkame žmonių turimus papuošalus, ir gaminiams naudojame iš jų išlydytą auksą. Tiesa ta, kad rinkoje cirkuliuoja tiek aukso, kad jo pilnai užtenka perdirbti į naujus gaminius – nėra jokios prasmės jį toliau kasti ir iš to gaunasi daugiau žalos nei naudos. Su Praba750 mes norime parodyti, kad esame įmonė, neeikvojanti kažkokių papildomų resursų. Naudojame, perdirbame ir kuriame iš to, kas jau yra. Tai vienas iš faktorių, leidžiantis sumažinti gaminių kainas.

Jūsų dirbiniai išties yra kur kas pigesni, palyginus su kitais panašiais papuošalais, esančiais rinkoje. Kas dar lemia tokį kainos krytį?

Pastebėjau tendenciją, kad kuriasi vis daugiau firmų, kurios su pirkėjais kontaktuoja ir jiems parduoda savo produkciją tiesiogiai, o ne per kažkokias kitas parduotuves. Faktas, kad kiekvienas gaminys turi antkainį, tačiau iš firmos pusės jis yra būtinas, kad ji galėtų išlaikyti savo verslą ir leisti jam plėstis. Tačiau kitas antkainis yra parduotuvės, kurioje dirbiniai yra parduodami. Jei firma užsideda 50 procentų antkainį ir dar parduotuvė tiek pat, antkainis jau yra lygus 100 procentų. Reikia turėti omenyje, kad tai tik pavyzdys – dažnai antakiniai būna dar didesni ir gali siekti iki 600 procentų. Taip pirkėjai labai stipriai permoka. Taigi, tai antras faktorius, leidžiantis mums juvelyrinius dirbinius parduoti pigiau – kontaktuojame tiesiogiai su pirkėjais, nėra jokio antro parduotuvės antkainio.

Tačiau ir mūsų antkainis yra labai mažas. Kai pradėjau dirbti, galvoje turėjau kainą, ir produkciją kūriau būtent žvelgdama į ją. Buvo daug kartų, kai mano verslo partnerė sakė, kad aš išprotėjau ir mes negalime pagaminti gaminių už tokią kainą. O aš sakydavau, kad galime, ir taip diena iš dienos, daug savaičių dirbome ir pamažu stūmėmės pirmyn, kol pagaliau sukūrėme produkciją, atitinkančią mano sugalvotą kainą.


Minėjai, kad siekiate supurtyti sritį, į kurią einate. Tad kaip siekiate sukrėsti juvelyrikos industriją?

Kai tyrinėjau, kaip veikia juvelyrikos verslas, supratau, kad viskas yra labai senamadiška. Visi žmonės labai konservatyvūs. Dabar yra daug potencialo kurti naujiems, jauniems dizaineriams, bet visoje rinkoje labai dominuoja didžiosios firmos, kaip, pavyzdžiui, Cartier ar Tiffany & Co., o jie nelabai nori įsileisti individualių kūrėjų. Tačiau jų metodika yra labai nedraugiška aplinkai, ir aš, žiūrėdama į jų kuriamus papuošalus ir firmos įvaizdį, nelabai suprantu, kodėl, tarkime, JAV gyvenančioms merginoms gauti tą mėlyną Tiffany & Co. dėžutę yra viena didžiausių svajonių. Taip pat man sunku suprasti, kodėl šios firmos apskritai įgijo tokį gerbiamą statusą visuomenėje. Man atrodo, kad moterys, merginos, ypač ta Y karta, tūkstantmečio karta, dabar vis labiau norės draugiškų aplinkai papuošalų, joms bus svarbu, kaip jie buvo pagamint. Be to, didžiųjų firmų dizainas nors ir klasikinis, bet toks atsibodęs ir neįdomus, kad man atrodo, jog yra labai daug galimybių keisti tą dabar suvokiamą juvelyrikos įvaizdį. Norime sukurti produktą, kuris labiau rezonuotų su tūkstantmečio karta.

Juvelyrinių dirbinių gamyba turi gilias tradicijas – ar apskritai čia įmanomos kokios nors inovacijos?

Pati didžiausia naujovė yra 3D spausdinimas – jis leidžia realybe paversti labai sudėtingus dizainus, tačiau tai labai brangiai kainuoja ir manau, kad juvelyrikos industrija dar nėra tiek išsivysčiusi, kad galėtų dirbti su 3D spausdintuvais ir tai apsimokėtų. Bet manau, kad tai viena iš įdomesnių naujovių ir bus smagu stebėti, kaip ji rutuliosis. Tačiau kartu kyla nemažai klausimų, pavyzdžiui, nors 3D spausdinimas gali mažinti gamybos kaštus, tačiau galbūt kartu mažins ir juvelyrinių dirbinių vertę? Dabar vis dar klesti gamyba rankomis, kuri užima daug laiko ir t. t., tačiau papuošalas iš karto įgyja tam tikrą vertę. Visgi kol kas viskas vyksta pamažu, 3D spausdinimas yra ribota ir sudėtinga technologija, todėl matysime, kaip bus.


Ar kurdami dirbinius žiūrite į tendencijas, ar ieškote savo unikalaus balso?

Atsakymas, kad nežiūrime į tendencijas nėra tikslingas, nes vis tiek matai, kas dedasi aplinkui ir vienaip ar kitaip tai daro įtaką, net jei ir nejauti. Tačiau bandome nieko nekopijuoti ir kuriame tai, ką norėtume nešioti mes pačios, mūsų draugės. Taip pat daugiau telkiamės, kad gaminiai turėtų ilgalaikę vertę tuo pačiu būdami unikalūs, ne klasikiniai.

O kas nustatinėja juvelyrikos tendencijas? Mados pasaulyje viskas aišku – yra mados savaitės, dizaineriai, podiumai ir modeliai... Ką galima išskirti juvelyrikos industrijoje?

Pačios tendencijos per daug nesikeičia, nes viskas vystosi labai lėtai. Jei pasižiūrėsime į, tarkime, Tiffany & Co., jų dizainas yra tradicinis, tačiau dėl to labai pasenęs. Realiai jie yra atsilikę, nes pristato tą patį per tą patį. Cartier yra šiek tiek labiau inovatyvūs ir pristato truputį įdomesnius dirbinius. Nepasakyčiau, kad jie kažką kopijuoja, bet jie turi dizainerius, kurie tarp tų įprastų dirbinių sukuria ir it papuošalus. Dar yra firmų kaip Swarovski, kurie dirba su studentais – organizuoja konkursus ir taip kiekvienais metais ateina tam tikri dizainai, kurie yra įdomūs. Tuomet Swarovski labai dažnai kopijuoja ir pritaiko juos savo pačių gaminiams.

Kaip ir madoje, taip ir juvelyrikoje atsižvelgiama į gatvę – dabar iš jos ateina minimalizmo poreikis. Man atrodo, kad jis kyla dėl Skandinavų dizainerių. Manau, kad apskritai Skandinavijos dizaineriai yra patys geriausi visame pasaulyje, man labiausiai imponuoja jų stilius. Taip pat jų dizainas vertinamas šiek tiek aukščiau, ir kai juos pasirenka ne tik pirkėjai, bet ir įvairiausios žvaigždės, kitos firmos, matydamos, kad tai yra patrauklu, pradeda kopijuoti. Kas žvelgia į Praba750, irgi sako, kad mes esame Skandinaviškos juvelyrikos atspindys. Aišku, visgi pagrindines tendencijas visada diktuoja pirkėjas – kol bus paklausa, tol bus ir pasiūla.


Vadinasi, pagrindinė tendencija juvelyrikoje, kaip ir madoje, išlieka minimalizmas?

Taip, tačiau minimalistinių dirbinių norima kuo daugiau. Kas liečia auskarus, norima ne dviejų vienodų, o daugybės smulkių ir minimalistinių, kuriuos būtų galima užsidėti vienu metu. Tas pats ir su žiedais. Taip merginos ir moterys derina įvairias kombinacijas ir per papuošalus išreiškia kažkurią dalį savo asmenybės.

Taip pat atsiranda tendencija apskritai pirkti juvelyrinius dirbinius. Kalbant apie papuošalus, galima išskirti du segmentus: kuriamus iš tauriųjų medžiagų ir tuos, kuriuos kuria didieji mados namai. Į pastaruosius neįeina nei sidabras, nei auksas ar deimantai, tačiau tie papuošalai irgi kainuoja labai brangiai – jie gaminami iš odos, šilko ir panašiai. Ekspertai sako, kad tokių aksesuarų paklausa ateityje kris, ir daugiau žmonių pradės orientuotis į dirbinius iš tauriųjų medžiagų. Be to, šie pradedami matyti kaip investicija. Prognozuojama, kad iki 2020 metų bus parduodama 30-40 procentų daugiau juvelyrinių dirbinių. Visgi žmonės nori, kad jie derėtų tarpusavyje. Niekas nebenori pirkti vieno įmantraus žiedo – verčiau 10 minimalistinių, kuriuos galima derinti.

Kuri taurioji medžiaga jus asmeniškai traukia labiausiai? Gal į kurią nors rekomenduotumėte atkreipti dėmesį?

Anksčiau galvodavau, kad mane labiausiai žavi sidabras ir galvojau, kad tik jį man ir galima nešioti. Tačiau, kai pradėjau dirbti su juvelyrika, kai atsirado Praba750 ir pradėjau matuotis įvairius papuošalus, pamačiau, kad sidabrui esu per balta. Tiek žvelgdama į save, tiek apskritai turbūt galiu teigti, kad dažna lietuvė yra šviesios, pablyškusios odos. Ir būtent lietuvėms rekomenduočiau atkreipti dėmesį į rausvąjį auksą (rose gold).

Praba750 mes nepardavinėjame sidabro, tačiau pardavinėjame baltą auksą – jo vertė yra kur kas didesnė nei sidabro. Sidabras kainuoja centus, o dirbiniai iš jo yra labai brangūs. Gramas sidabro nekainuoja net svaro, o štai vienas gramas aukso jau kainuoja 31 svarą. Tačiau kai perki gaminius, tai neatsispindi – taip, sidabro dirbiniai yra pigesni nei baltojo aukso, tačiau toli gražu ne tiek, kiek yra iš tikrųjų. Todėl žmonės dažnai jį ir renkasi.

Iš savo pusės ateityje rekomenduočiau pirkti baltą auksą – jis turi kur kas didesnę vertę. Kaip minėjau, juvelyrika, auksas yra investicija, ir jo vertė vėl pamažu auga. Galima prognozuoti, kad ateityje kainos pakils. Aukso kainos dabar palyginti žemos, tai ką nusipirksi dabar, per ateinančius 5-10 metų bus verta didesnių pinigų.

www.Praba750.com

Praba750 Instagram

Praba750 Facebook

Tekstas: Vasarė Butkutė

Nuotraukos: Rūtos asmeninis archyvas

Šis įrašas yra serijos apie įkvepiančias moteris ir jų karjerą dalis

SKAITYTI SERIJĄ

#rutacepulyte

KAS AŠ?

 

Ramunė Tumasonytė

Skanaus gyvenimo fanė ir turinio agentūros IF_Agency įkūrėja.

Ieškau būdų kurti naujas patirtis ir įdomų gyvenimą mažais kasdieniais žingsniais. Kalbu apie gyvenimą miesto rutinoje, dalinuosi receptais, fiksuoju kelionių įspūdžius, kviečiu džiaugtis smulkmenomis ir praskaidrinti dienas puošiant savo aplinką. Apžvelgiu stilingas idėjas namams ir spintai.

Kviečiu atrasti kartu!

 

NAUJAUSI ĮRAŠAI

  • Grey Instagram Icon

INSTAGRAM

  • Grey Facebook Icon

FACEBOOK

  • Grey LinkedIn Icon

LINKEDIN

  • Grey Twitter Icon

TWITTER

  • Grey Pinterest Icon

PINTEREST

© RAMUNE TUMASONYTE. All rights reserved. PRIVACY POLICY

DESIGNED BY IF_Agency